Kastracija ir sterilizacija. Mitai ir tikrovė
Egzistuoja labai daug skirtingų nuomonių apie šią operaciją. Yra nemažai kastracijos priešininkų, manančių, kad tai nusikaltimas gamtai, ir siūlančių įsivaizduoti, kaip jaustųsi kastruojamas žmogus. Yra ir operacijos šalininkų, manančių, kad ji išsprendžia daug problemų. Šiame straipsnyje pamėginsime panagrinėti keletą už“ ir ,,prieš“.
Jei jūs kastruojate gyvūną, išsprendžiate keletą problemų:
1) Katinas(katė) nustos ženklinti , žymėti teritoriją. Sumažės šlapimo kvapo aštrumas. Nekastruotas gyvūnas stengiasi pažymėti savo teritoriją. Auginamas namuose jis žymės namų apyvokos daiktus, baldus. Įsivaizduokite – jūs nusipirkote naują suknelę, pagalvę ar kėdę, dar nespėjote pirkiniu pasidžiaugti, o jis jau pažymėtas ir dvokia šlapimu... Net jei mėginsite daitus išplauti, gali būti, kad kitą dieną gyvūnas ženkilnimą pakartos ir taip tęsis tol, kol daiktai nustos kvepėti “naujumu“ ir katinas užuos savo kvapą. Nekastruoto gyvūno lytinės liaukos išskiria hormonus ir feromonus, jie patenka į šlapimą ir šis įgauna aitrų, labai nemalonų kvapą. Tas kvapas bus juntamas visuose namuose – katės pažymėtoje teritorijoje. Ar norėtumėte gyventi namuose, kur jaučiamas toks kvapas? Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kastruoti verta.
2) Gyvūnas nesiverš pabėgti iš namų. Bet koks nekastruotas gyvūnas rujos metu (o katinai ištisus metus ) veržiasi pabėgti ir poruotis. Katės labai vislios, jau pusės metų kačiukai gali poruotis (Amerikos mokslininkai paskaičiavo, kad viena katė ir visi jos palikuonys per septynerius gyvenimo metus gali atsivesti apie 420 000 kačiukų!). Kita problemos pusė- ne visi pabėgę gyvūnai grįžta namo. Jie padidina benamių , valkataujančių , sužalotų gyvūnų skaičių . Žmonės kartais stebisi, kodėl prižiūrėtas ar net veislinis gyvūnas valkatauja, o gali būti, kad jis tiesiog pabėga pas „antrąją pusę“ ir neranda kaip sugrįžti... Jei jūs įtariate , kad jūsų gyvūnas buvo pabėgęs , ar turėjo kontaktų su sergančiais gyvūnais, siūlytume gyvūną nuvežti į veterinarijos kliniką ir atlikti jam užkrečiamų ligų tyrimus. Pabėgęs gyvūnas gali sugrįžti namo sužalotas, gali turėti parazitų. Ar jus žavi tokios perspektyvos? Klausimas, žinoma, retorinis, nes atsakymą jau žinome. Taigi tai antra priežastis dėl kurios verta kastruoti.
3) Ligų profilaktika. Kastruotas gyvūnas beveik niekada nesirgs lytinių liaukų ligomis: gimdos uždegimu, prostatitu, kiaušidžių ir sėklidžių uždegimais, mastopatija, lytinių liaukų onkologinėmis ligomis. Kastruoti gyvūnai ilgiau gyvena, būna sveikesni. Kontraceptinės priemonės neišsprendžia rujos problemų, tik nukelia jas vėlesniam periodui. Be to, dažnai naudojamos kontraceptinės priemonės gali lemti vėžinius susirgimus, nes yra pagamintos hormonų pagrindu.
4) Taupymas. Dažniausiai vartojamos kontraceptinės priemonės – tabletės ir injekciniai tirpalai. Jei nenorite palikuonių, šie preparatai turi būti naudojami visą gyvūno gyvenimą arba tol, kol kastruosite. Tai taip pat kainuoja – nuo vieno iki keliolikos litų už dozę, kai kastravimo operacija – nuo 70 lt iki 200 lt. Paskaičiuokite, kiek gyvūnų galima būtų kastruoti už tuos pinigus, kuriuos jūs išleisite pirkdami kontraceptinės priemones. Atminkite, kad jas vartoti reikia visą katino gyvenimą! Gal geriau būtų tuos pinigus skirti benamių gyvūnų globa užsiimančioms organizacijoms arba kitam gyvūnui įsigyti...
5) Ramybė. Nekastruoti gyvūnai rujos metų dažnai vartosi, raitosi, čiuožia ant užpakalio, laiko pakėlę užpakalinę kūno dalį, kniaukia, leidžia įvairiausius garsus. Tai trunka apie 2-3 savaites, ypač aktyviai katės triukšmauja naktimis, neduodamos žmonėms ramiai miegoti. Buvęs linksmas, žaismingas katinėlis nerimauja, kelia daug šurmulio... To galima išvengti –kastraciją (sterilizaciją) kai kuriose gydyklose galima atlikti net 3-4 mėn. amžiaus gyvūnams..
6) Rūpestis dėl palikuonių. Jei jūs įsigijote kačiuką arba katytę, pagalvokite, ar užsiimsite veisimu , veislės populiarinimu. Jei gyvūną laikysite tik sau, o ne veisimui, patartume kastruoti dėl anksčiau minėtų priežasčių. Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad katinas ar katė turi vieną kartą per gyvenimą būti sukergti, tai neva išsprendžia visas problemas, nereikia gyvūno kastruoti. Tai netiesa. Vieną kartą „tai“ patyręs gyvūnas rujoti nenustos. Katės nėštumas, gimdymas ir kačiuku gimimas –sudėtingas procesas, dažnai reikalaujantis šeimininko pagalbos, veterinaro priežiūros. Kadangi gimdymas gali trukti 3-24 val. Jūsų gali laukti ir bemiegė naktis, ir nuovargis, ir, gali būti, net mylimo gyvūno žūtis . Dar prieš šį procesą turite savęs pagalvoti, kur dėsite gimusius kačiukus (o jų net pirmą kartą katės pagimdo kelis). Parduosite? Dovanosite?O jei visų nepaims? Skandinsite? Išmesite į gatvę? Tai nehumaniška. Kastracija –tai civilizuota neplanuoto vislumo prevencija, tai humaniškesnis sprendimas nei eutanazuoti sveikus jaunus gyvūnus.
7) Agresyvumas. Nekastruoti gyvūnai rujos metu gali būti agresyvūs. Gyvūną iškastravus prieš lytinį brendimą, jo elgesys visiškai nepasikeis, jis liks toks pat meilus ir žaismingas, koks ir buvo. Galima kastruoti ir vyresnio amžiaus gyvūnus, jau turėjusius jauniklių. Po operacijos jie pasidaro žaismingi, meilesni ir labiau prisirišę prie namų, mieliau bendrauja su šeimininkais ir kitais gyvūnais.
Dėl kastracijos (sterilizacijos) kylančios problemos:
1) Pooperacinio laikotarpio priežiūra. Žinoma, po operacijo, narkozės jūsų gyvūnui kurį laiką reikės priežiūros. Tačiau katės gajos, joms tai trunka neilgai, o ir veterinarijos klinikos gydytojai paaiškins, ko reikėtų tikėtis, kaip elgtis. Jei dirbate, planuokite operaciją prieš savaitgalį – tų poros dienų pakaks, kad gyvūnas atsigautų.
2) Operacijos rizika. Kad operacija būtų sėkminga, būtina prieš ją pasikonsultuoti su veterinaru. Jis paaiškins, kaip maitinti gyvūną prieš ir po operacijos, kaip ir kada bus galima parsigabenti namo. Be abejo, katės sterilizacija sudėtingesnė, trunka ilgiau nei kastracija. Negalima operuoti rujos metu, nes tuo padidėja kraujagyslių pralaidumas, didesnė komplikacijų tikimybė. Geriau tai atlikti prieš rują arba po rujos.
3) Nutukimas. Po kastracijos pagerėja gyvūnų apetitas, dažnai jie nebejaučia saiko, dėl to reikia normuoti maistą. Nereikėtų palikti pilno indelio maisto, patartina dienos normą padalinti į dvi dalis. Jei gyvūnas visko nesuėdė, negalima likučių palikti indelyje. Be to, kastruotiems – sterilizuotiems gyvūnams yra sukurti ir specialūs dietiniai pašarai. Apie juos pasiteiraukite veterinarijos gydyklose ar gyvūnų prekių parduotuvėse ir tikrai rasite savo numylėtiniui tinkantį ir patinkantį pašarą. Tereikės tik laikytis šėrimo normų...
Manytume, kad kastracija išsprendžia daugiau problemų, nei jų sukelia rujojantis gyvūnas, tačiau spręsti jums, esamieji ar būsimieji kniaukiančio namų džiaugsmo savininkai.
Dalius Liutkus
UAB Žvėryno veterinarijos gydykla
|
|