Veislių aprašymai
| Abisinijos veislė žinoma kaip viena seniausių kačių veislių. Jos kilmė nėra visiškai aiški, veislės pavadinimas kilęs iš senovės Etiopijos – Abisinijos. Senovės Egiptiečiai laikė kates, turinčias labai daug bendrų bruožų su Abisinijos katėmis, todėl spėjama, kad jos yra giminingos Egipte augintiems jų protėviams. Keli augintiniai 1800-aisiais buvo atgabenti iš Etiopijos į Angliją, labai greitai Abisinijos katės tapo mėgiamos ir populiarios visame pasaulyje. Šiuo metu Abisinijos kačių veislė JAV užima 5 vietą tarp populiariausių veislių. |
|
|
Susipažinkite, tai – Bengalijos katė, grožiu nenusileidžianti laukiniam žvėriui, bet labai švelni namų augintinė. Trumpai tariant – gamtos stebuklas. Nors, žinoma, be žmogaus įsikišimo neatsiradęs. Bengalijos katės istorija prasidėjo Kalifornijoje 1963 metais, kai Azijos leopardinės katės buvo sukryžmintos su naminėmis. Vyko tolesnė hibridizacija ir jos 10 metų rezultatas - 1983 metais TICA pirmą kartą buvo užregistruota Bengalijos katės su leopardo raštu. |
|
|
Britų ilgaplaukės katės, kas tai?
|
|
| Be abejonės, britų trumpaplaukiai – šiuo metu populiariausia trumpaplaukių kačių veislė Europoje. Šios katės puikiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, todėl jaučiasi visiškai laimingos tiek kaime, tiek daugiaaukščio namo bute. Dėl santūraus, ramaus ir draugiško būdo ši veislė patinka daugeliui žmonių. Šią veislę reprezentuojanti išvaizdos ypatybė– originalios tekstūros kailis, liaudyje vadinamas pliušiniu. Stambūs kaulai, apvalūs skruostai bei išskirtinė “šypsenėlė” daro britų trumpaplaukį katiną panašų į pliušinį meškiuką. |
|
| Manoma, jog Burmos katė (Burmese, Burmesin, Burma) yra kilusi iš pietryčių Azijos, nes Tailando rankraščiuose minima kačių veislė, garsėjanti tamsiai rudu kailiu. Tai tikriausiai ir buvo Burmos kačių pirmtakė. 1930 m Džozefas Tompsonas atsivežė į Ameriką katę, labai panašią į Siamo, tačiau jos kailis buvo rudos spalvos. Burmos katės laikomos amerikietiška veisle, nes būtent Amerikoje ji buvo pripažinta ir pradėta veisti. Apie XX a. šeštąjį dešimtmetį Burmos katė iš Jungtinių Valstijų pateko į Didžiąją Britaniją, o iš čia paplito ir po visą pasaulį. |
|
|
Devonreksai - tai tikrai išskirtinė kačių veislė. Vieni žmonės vien pamatę juos susižavi, o kiti žiūri, stebisi, kartais net bjaurisi. Tai naminių kačių veislė, atsiradusi 1960 metais. Pirmasis devonreksas buvo rastas Devonšyro grafystėje Anglijoje. Tai buvo juodos spalvos katinas, vardu Kirli (ang. Kirlee), nuo kurio ir prasidėjo ši veislė. |
|
| Kanados sfinksas – ar tai tik katė be kailio? Visi sutiks, kad sfinksas- išskirtinis gyvūnas, tačiau labiau nei išvaizda iš kitų veislių atstovų jis išsiskiria unikaliu charakteriu, tarsi sfinksai nebūtų katės. Kartu su kailiu jie prarado ir dalį savo katiniškos nepriklausomybės. Sfinksas nėra tas katinas, kuris vaikšto vienas, jis kaip šuo prisirišęs prie žmogaus ir jam reikia žmogaus draugijos. |
|
| Tai viena nuostabiausių ir draugiškiausių kačių veislių. Kai kas sako, kad tai pusiau katė, pusiau šuo. Šis gyvūnas klauso šeimininko komandų ir be jokios baimės eina susipažinti su pakeliui sutiktu šunimi. Kartais jis sutaria su šunimis, su jais susibičiuliauja greičiau nei su savo gentainiais. |
|
| Meino meškėno (maine coon ar maine shag) veislė kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų Meino miestelio. Pasak legendos, ši veislė yra laukinės katės ir meškėno sąjungos pasekmė (racoon). Genetiškai tai visai įmanomas derinys, nes Meino meškėno kačių uodega ir kailis yra panašūs į meškėno, dar keli jų bendri bruožai: alpinizmas (jiems patinka laipioti aukštai), žavėjimasis vandeniu, masyvios letenos. Meino meškėnai gali paimti burnyte žaislą, pieštuką ar šiek tiek maisto ir sukandę nešioti, kaip tą daro tikrieji meškėnai. Beje, kai kurie Meino meškėnai vandenį geria iš savo letenėlių, lygiai taip pat, kaip tą daro meškėnai. |
|
|
Persų veislės katės – viena seniausių veislių pasaulyje. Jų šaknys prasideda Persijoje (dabar Iranas) ir Turkijoje ir siekia kelis šimtmečius.Europoje Persų katės išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje nuo 1800 m. Jų išvaizda skyrėsi negu dabartinių Persų, bet ir tada jie turėjo ilgą, nuostabų kailį, dideles akis, trumpesnę nosytę. Kuo toliau, tuo labiau nosytės trumpėjo, ausytės mažėjo, akys didėjo. Apie 1900 m. iš Didžiosios Britanijos Persus importavo amerikiečiai. Ir nuo tada šios katės labai išpopuliarėjo visame pasaulyje. |
|
|
Orientalai ir Siamo katės – tai gyvūnai, kurių išvaizda palieka grakštumo, lengvumo ir gracijos įspūdį. Užburiantis Rytų žavesys ir daugiau kaip dviejų šimtų atspalvių variacijos. |
|
|
Selkirk reksų (Selkirk Rex) veislė atsirado dėl natūralios geno mutacijos 1987 metais Vajomingo valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvūnų prieglaudoje buvo pastebėta vada, kurioje viena katytė buvo trumpu garbanotu kailiuku ir riestais ūsais. Ji pateko pas persų kačių veisėją Jerry Newman ir buvo pavadinta Miss DePesto of Noface. Ją sukryžmino su grynaveisliu juodu persų veislės katinu. Gimė vada, kurioje trys iš gimusiųjų kačiukų buvo garbanotu kailiuku. Tai leido padaryti prielaidą, kad ši mutacija susijusi su dominuojančiojo geno buvimu. Taip prasidėjo selekcinis darbas ties veisle. Šios puikios veislės formavime dalyvavo persų, egzotų trumpaplaukių, britų ir Amerikos trumpaplaukių veislių katės. |
|
| Pirmoji Škotų nulėpausė katytė, vardu Susie 1961 aptikta netoli Coupar Angus, Tayside Škotijos regione. Kai ji atsivedė kačiukų, du iš jų buvo nulėpusiomis ausytėmis. Vieną iš jų pastebėjo piemuo William Ross, paprašė kačiukų šeimininkų, kad ją padovanotų ir pradėjo jas veisti. |
|
|
Tonkino katės – jauna veislė, gauta sukryžminus Siamo ir Burmos veislių kates. Šių dviejų veislių sąjungos rezultatas – subtili būtybė melsvai žalsvomis akimis, nuostabiu kailiu ir puikiu charakteriu. Ji buvo sukurta vienu metu Amerikoje ir Kanadoje 1950 m. bei pavadinta auksine Siamo kate, tik vėliau pervadinta Tonkino (Vietnamo vietovė) katės vardu. Pavadinimas puikiai atspindi egzotišką šių kačių prigimtį. |
|