Kačių kastracija/sterilizacija

Sterilizacija yra katės gimdos ir kiaušidžių pašalinimas. Kastracija atliekama katinams perpjovus mašnelę ir  pašalinus sėklides.
Kastravę ar sterilizavę gyvūną Jūs ne tik prisidėsite prie beglobių kačių skaičiaus mažinimo; šios procedūros yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų ateityje išvengti jūsų augintinio sveikatos problemų.


Kam sterilizuoti gyvūnus?
Turbūt kiekvienas, kuris laikė namuose katę, anksčiau ar vėliau susiduria su problema, kai ramus augintinis tampa dienomis ir naktimis nuolat klykiančiu gyvūnu. Toks elgesys gali trukti nuo 2 dienų iki 2 savaičių ir kartotis kas dvi savaites ištisus metus. Namuose laikomos katės rujoja dažniau negu jų gentainiai lauke, nes namuose šilta ir yra geros sąlygos susilaukti palikuonių. Rujos metas šeimininkams tampa tikru išbandymu. Bemiegės naktys, nuolat miaukiantis ir klykiantis gyvūnas priverčia žmones susimąstyti, ką daryti su bejėgiu augintiniu, nes klausyti ir žiūrėti į besikankinantį gyvūną tampa nebeįmanoma. Tada šeimininkai bėga į veterinarines klinikas ir perka ,,stebuklingas tabletes“ arba prašo suleisti injekciją, nežinodami arba pamiršdami, kad tai yra hormoniniai preparatai, kurie sukelia nepataisomą žalą augintinio sveikatai. Visi hormoniniai preparatai (tabletės, injekcijos) anksčiau ar vėliau sukelia gimdos uždegimą - pūlinės masės susikaupimą gimdoje (Piometrą). Ši liga katėms pradžioje yra nepastebima, tad šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytojus, kai jau būna pažeisti inkstai, kepenys. Taip pat yra didelė rizika, jog plyš gimda ir tada išgelbėti gyvūną yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma. Gydymas yra operacinis, tik jis sudėtingesnis ir brangesnis už profilaktinę sterilizaciją. Nesterilizuotos katės dažnai serga endometritu, kiaušidžių cistomis, pieno liaukos augliais. Anglijos bei Amerikos mokslininkai įrodė, kad sterilizacija, atlikta iki pirmos rujos, 99% apsaugo nuo vėžinių susirgimų, praėjus pirmai rujai, ši tikimybė iškart mažėja iki 86%.


Katės ir katinai rujos metu tampa neramūs, prašosi į lauką, miauksi naktį ir dieną, dažnai tampa pikti ir agresyvūs, pradeda žymėti namus, gali pabėgti, iššokti iš balkono. Kai gyvūnai pradeda žymėti, jų šlapimas įgauna ypač aitrų kvapą dėl hormonų. Šio kvapo panaikinti beveik neįmanoma. Labai didelė tikimybė, kad toje vietoje, kur jau buvo kartą pažymėta, gyvūnas pažymės ir vėl. Gana dažnai šeimininkams tenka atsisveikinti su baldais, kilimais, drabužiais. Gyvūnai atsisako valgyti, liesėja, labai šeriasi, todėl atsiranda sveikatos problemų.


Dažnai tenka girdėti teiginį, kad katė turi būtinai tapti mama bent vieną kartą, kad pajaustų motinystės jausmą bei pagerintų sveikatą. Tikrai taip nėra, gimdymas dažniausiai pablogina sveikatą, o kartais net kainuoja gyvybę. Šeimininkai nesusimąsto, kad katė gali atvesti 4-6 kačiukus, o kartais ir daugiau. Ir ką tada su jais daryti? Nuskandinti? Išmesti į gatvę? Ar padovanoti draugams mažą, pūkuotą kamuoliuką, kuris po kiek laiko parodys savo charakterį, kuris ne visada patiks naujiems šeimininkams. Tokių augintinių likimas būna liūdnas.


Kai kada šeimininkai nori, kad jų vaikai pamatytų gimdymo bei mažylių atsiradimo stebuklą, bet šiuo metu yra daug laidų transliuojamų televizijos bei knygų, kurios išsamiai aprašo ši procesą bei iliustruoja spalvotais piešiniais ir nuotraukomis.


Kastracijos privalumai

• Kastruotus gyvūnus mažiau valdo lytiniai instinktai. Jie daugiau dėmesio skirs Jums ir Jūsų šeimos nariams.

• Kastruoti gyvūnai rečiau valkatauja ieškodami „antrų pusių“.

• Kastruotas gyvūnas mažiau yra traumuojamas, nes vengia susidūrimo (teritorijos dalinimas, kovos dėl patelių ir t.t.) su nekastruotais tos pačios lyties atstovais. Todėl šeimininkai mažiau išleidžia pinigų veterinarijos klinikose gydydami savo traumuotus augintinius.

• Kastruotų gyvūnų lytinis aktyvumas ženkliai sumažėjęs, todėl Jūs negirdėsite jų ,,koncertų“ dieną  naktį, sumažės pabėgimo rizika,jie nežymės teritorijos, nepurvins Jūsų namų apyvokos daiktų.

• Kastruotiems gyvūnams mažėja lytinių organų susirgimo rizika (prostatos adenoma, kiaušidžių bei pieno liaukos navikai, piometra, endometritas, sėklidžių vėžys ir t.t).

• Kastruoti gyvūnai, remiantis statistiniais duomenimis, ilgiau gyvena, todėl kastravę savo augintinį Jūs prailginate jo gyvenimą.

 

Kastruotiems gyvūnams sulėtėja medžiagų apykaita bei pagerėja apetitas, todėl jie nutunka tiktai tada, kai yra netaisyklingai šeriami. Kastruotiems ar sterilizuotiems gyvūnams yra sukurti specialūs pašarai. Jų yra gana didelis pasirinkimas, apie juos Jūs galite sužinoti veterinarijos gydyklose ir zooprekių parduotuvėse. Labai svarbu yra normuoti pašaro kiekį, nedėti daugiau nei yra skirta norma, likusį dubenėlyje pašarą paslėpti.


Kokio amžiaus geriausiai atlikti sterilizaciją, kastraciją?
Geriausia sterilizuoti kates iki pirmos rujos. Kiekviena katė rujoti pradeda skirtingo amžiaus, todėl šią operaciją atlikti rekomenduojama kuo anksčiau. Svarbu, kad katė prieš operaciją būtų vakcinuota nuo pasiutligės ir infekcinių užkrečiamųjų ligų. Operaciją galima atlikti jau 4-6 mėn. amžiaus katėms. Katės operacija yra sudėtingesnė nei katino, bet dabar yra tikrai nemažai techninių būdų, kad Jūsų katė būtų saugiai sterilizuota. Po operacijos, siekiant apsaugoti, kad katės neišsilaižytų siūlių, yra dedamas specialus drabužėlis arba speciali apsauginė apykaklė. Jūsų katė tikrai saugiai išbus, kol užgis siūlė. Jeigu šeimininkas laikosi visų veterinaro pooperacinės gyvūno priežiūros nurodymų, komplikacijų yra išvengiama. Katinus kastruoti galima nuo 4-6 mėn. amžiaus. Katinus kastruoti rekomenduoju iki 6 mėn., nes po to bet kuriuo metu gyvūnas gali pradėti žymėti. Kaip paruošti augintinį šioms operacijoms, Jums paaiškins veterinarijos gydykloje, veterinarijos gydytojas papasakos ir apie pooperacinę priežiūrą.


Ana Curko, UAB „Vetpulsas“

www.vetpulsas.lt