Kurilų trumpauodegės

Tai viena nuostabiausių ir draugiškiausių kačių veislių. Kai kas sako, kad tai pusiau katė, pusiau šuo. Šis gyvūnas klauso šeimininko komandų ir be jokios baimės eina susipažinti su pakeliui sutiktu šunimi. Kartais  jis sutaria su šunimis, su jais susibičiuliauja greičiau nei su savo gentainiais.

Kurilų trumpauodegiai primena lūšis, tačiau yra švelnūs, protingi ir nepaprastai draugiški.

Dėl savo trumpos uodegėlės – skiriamojo Kurilų trumpauodegių bruožo – šios katės atrodo gana egzotiškai. Tačiau ši uodega, kaip ir lūšies, yra ne veisėjų kaprizas, o natūralios evoliucijos vaisius. Kurilų trumpauodegiai yra visiškai natūraliai susiformavusi veislė, pasižyminti puikia sveikata.

Paprastai Kurilų trumpauodegiai labai mėgsta vandenį – ir ne tik gerti. Jie gali įšokti pas jus į vonią, kai maudotės. Jie gali plaukti upėje ar ežere. Jie ne tik plaukioja, bet ir gali nardyti - prieš panirdami užspaudžia šnerves. Sklando legendos, kad kurilai letenomis upėje žvejojo lašišas.

„Mūsų „kurilai“ vasara drauge su vaikais dažnai eina maudytis į upę, o išlipę iš vandens nusipurto vandenį kaip šunys“, - sako Kurilų trumpauodegių kačių veislyno „Golden Look“ savininkė Milda Sabienė.

Beje, Kurilų trumpauodegių kailiukas su tankiu poplaukiu yra tarytum lietpaltis - vanduo greitai nuo jo nuvarva.

Kodėl ši katė neatitinka įprastų kačių stereotipų? Atsakymas į šį klausimą glūdi Kurilų salų, kuriose ir atsirado šie trumpauodegiai gyvūnai, gamtoje ir istorijoje.

Kurilų salos yra visai šalia Japonijos. Jos skiria Ochotsko jūrą nuo Ramiojo vandenyno ir garsėja nuostabia, žmogaus beveik nepaliesta gamta. Šiose salose, dėl kurių Rusija ir Japonija ginčijasi jau daugiau nei 60 metų, yra dislokuota daug Rusijos karinių pajėgų ir mokslininkų.

Salų klimatas gana atšiaurus – su ilgomis žiemomis ir ypač ūkanotomis vasaromis. Ten pasitaiko ir sniego, ir liūčių, ir smarkių vėjų. Prie tokio klimato prisitaikė „kurilų“ kailis, kintantis nuo trumpo iki vidutinio ilgio, todėl šios katės lengvai ištveria įvairias klimato sąlygas – jiems nebaisios nei Rusijos žiemos, nei karštos vasaros. Kailio spalvų gama – įvairiausia, o kūnas gana stambus ir raumeningas.

Gamta pasirūpino padovanoti Kurilų trumpauodegiams ilgas, raumeningas užpakalines kojas. Be jų „kurilai“ neišlaikytų pusiausvyros, negalėtų greitai laviruoti ir šokinėti. Beje, šios katės nepaprastai šoklios, šuolių varžybose ramiai aplenktų kitų veislių atstoves.

Manoma, kad šios katės evoliucionavo be jokio sąlyčio su žmonėmis, todėl jos vadinamos natūraliomis katėmis. Dėl ko sutrumpėjo šių kačių uodegos, nėra išaiškinta. Žinoma tik tai, kad jos visos yra skirtingos, tarsi žmogaus pirštų atspaudai. Šias uodegas vadina įvairiai: kiškio uodega, šluotelė, kelmukas, kabliukas.

Kažkada praėjusio amžiaus viduryje kelias Kurilų trumpauodeges kates į žemyną parsivežė Sovietų Sąjungos kariškiai ar mokslininkai. Katės greitai pritapo prie naujų sąlygų ir staigiai išpopuliarėjo.

Pirmąsyk parodoje Kurilų trumpauodegiai buvo parodyti 1991 metais ir patvirtinti Sovietų felinologų federacijos. Tarptautiniu mastu oficialiai šią veislę 1995 metais pripažino Pasaulio kačių federacija (WCF). Dabar Kurilų trumpauodegius pripažįsta WCF, Tarptautinė kačių asociacija (ICA) ir Tarptautinė kačių federacija (FIFE).

„Tačiau, kad ir kas būtų parašyta apie Kurilų trumpauodegius, tai neatspindės visų šios katės ir žmogaus santykių gamos. Tai galima pažinti tik turint „kurilą“, - sako M.Sabienė.