Škotų nulėpausiai ir stačiaausiai (ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai)

Pirmoji Škotų nulėpausė katytė, vardu Susie 1961 aptikta netoli Coupar Angus, Tayside Škotijos regione.  Kai ji atsivedė kačiukų, du iš jų buvo nulėpusiomis ausytėmis. Vieną iš jų pastebėjo piemuo William Ross, paprašė kačiukų šeimininkų, kad ją padovanotų ir pradėjo jas veisti.

Škotų nulėpausiai (angl. Scottish Fold) ir Škotų stačiaausiai (angl. Scottish Straight) yra vidutinio dydžio, apvalaus sudėjimo, jų galva apvali, akys didelės ir apvalios, trumpo arba ilgo plauko katės. Ilgaplaukiai škotukai angliškai yra vadinami Highland Fold, stačiaausiai – Highland Straight. Pripažįstami įvairiausi kailio atspalviai.

Škotų nulėpausių veislės katės stačiomis ausimis (angl. Scottish Straight) yra labai vertingos, nes veisiant Škotų nulėpausius būtinai vienas iš būsimų kačiukų tėvų turi būti Škotų stačiaausis. Visi Škotų nulėpausių veislės kačiukai gimsta stačiomis ausimis. Dėl mutavusio geno po maždaug 3-4 savaičių ausys nulinksta arba lieka stačios. Ne kiekvienoje vadoje būna nulėpausių kačiukų, todėl jie labai vertinami. Kačiukų ausytės gali būti labai prigludusios prie galvos arba vos nulinkusios. Škotukai labai prigludusiomis ausimis gana reti, todėl jie ypatingai vertinami. Puikiai prie galvos prigludusios ir iš jos kontūro ribų neišeinančios ausytės yra Škotų nulėpausių veislės veidas. Kai kačiukams būna apie 12 savaičių, galima spręsti, ar jie dalyvaus parodose.

Škotų nulėpausių ir stačiausių kačių būdas atitinka jų išvaizdą. Tai švelni, gerai sugyvenanti katė, mėgstanti dėmesį, ramaus ir stabilaus būdo, myli žmones. Visi škotukai, tiek trumpaplaukiai, tiek ilgaplaukiai mielai būna vaikų draugijoje ir žaidžia su jais. Jeigu škotukui elgesys su juo pasirodys per grubus ir nepriimtinas, tai jis tiesiog apsisuks ir nueis, niekada nedrėks ir nekąs. Jie bendraujantys ir gerai sutaria su kitais gyvūnais. Škotų nulėpausiai ir stačiaausiai yra taikūs, retai elgiasi dominuojančiai ir niekada nebūna agresyvūs.

Škotukai mėgsta saikingai pažaisti, fiziškai yra pakankamai judrūs, bet niekada nebūna įkyrūs. Škotų nulėpausiai ir stačiaausiai „kalba“ pusbalsiu. Jų tylų miaukimą kartais net sunku išgirsti. Beveik niekada nepamatysite škotuko pykstančio. Bet jei kada tai atsitiks, tai pamatysite tokią snukučio išraišką, kuri jums sukels saldų juoką. Škotukai iš vis, matyt, nežino, kaip nagus ir dantis naudoti kaip ginklą. Jei škotuką ir laikyti ant rankų prieš jo valią, jis įsitemps, įsispirs kojomis ir tokiu būdu protestuos – taigi įbrėžti gali tik netyčia. Žinoma, tai nereiškia, kad esant rimtam atvejui, jis negalėtų ar nenorėtų pastovėti už save.

Škotų nulėpausiams ir stačiaausiams nebūdingas ekscentriškumas. Kad katytė būtų laiminga, jai reikia švarios aplinkos, pakankamai maisto ir, visų pirma, šeimininko simpatijos. Kadangi škotukai prisiriša prie šeimininko, o ne prie aplinkos, jie labai gerai jaučiasi ir svetimose vietose, – svarbu mylintis šeimininkas šalia.

Dauguma leidinių visą atskirą skyrių paskiria ypatingai škotukų sėdėsenai. Jie įsitaiso ant užpakaliuko, užpakalines galūnes ištiesia į priekį, priekines letenas susideda ant pilviuko ir atsisėda kaip žmonės. Tuo pačiu su malonumu gali švelniai atsiremti į fotelio atlošą ar šiaip į kokią kitą atramą. Vaizdas ypatingai juokingas.

Kita šypseną kelianti škotukų poza „švilpikas“ jie atsistoja ant galinių letenėlių, priekines letenėles sulenkia prie savęs, tokioje pozoje jie atsipalaiduoja… nors gali pasirodyti, kad tiesiog žvalgosi.

Taigi, mielos, ramios ir keliančios šypseną. Tokios jos Škotų nulėpausių ir stačiausių veislės katės.